Įskaudinta Meilė

Mes sakome „meilė įskaudina“, „meilė išdavė“, o ar gali meilė tai daryti? Arba sakoma: „jo meilė ją įskaudino“. Tai ne meilė skaudina. Meilė – tai jausmas, susidedantis iš daugelio atspalvių – rūpestis, užuojauta, kantrybė, supratimas, ir t.t. tai jausmas, kurį mes pavadinome „meile“. O gal tai tik paprastas žodis? Tiesiog žodis, kuriuo pavadintas jausmas, arba jausmas, kurį mes vadiname šiuo žodžiu. Bet kodėl taip sakome? Jeigu tai tik žodis – tai ar gali jis taip stipriai mus veikti – skaudinti? Gali, jeigu...jeigu kartu su šiuo žodžiu mes gauname supratimą, kad tai skauda. Šiuo atveju („meilė įskaudino“), mes su žodžiu „meilė“ gauname skausmą. Jeigu pradėtume logiškai mąstyti apie tik žodį „meilė“, atrastume daugiau nei tik skausmas – tai privestų iki aiškesnio supratimo, ką reiškia šis žodis ir pasirodytų, kad skausmas tai visai kas kita. Tada „meilė“ atrodytų visai kitaip. Jei ne skausmas - tai gal džiaugsmas, rūpestis, malonumas, gėris. Ir visai ne skausmas. Pabandykite pagalvoti apie tai, kai jus „įskaudina meilė“, gal atrasite ir suprasite žodžio „meilė“ prasmę plačiau?

„Myliu“ – sakome, kai jaučiame jam/jai kažką tokio ypatingo, kurį apsakyti nemokame. O tai tiesiog malonumas būti drauge; laiką praleisti įdomiai; atskubėti į pagalbą patariant kai tai būtina; suprasti jį/ją, kai jam skauda dvasiškai; pajausti, kad jam/jai kažkas negerai dūšioje; nujausti, kad jam/jai gresia kažkas blogo; nuspėti, kad jam/jai gali būti žymiai geriau, jei „patarsite“ tik mintimis, bet ne žodžiu; tai žinojimas, kurio neįmanoma apsakyti, ar gal tiksliau nuojauta, kad jis/ji visada yra ir bus šalia, net jeigu manysi, kad jau viskas turėtų baigtis. Ar tai jautėte kada?....

2015 10 17

Minčių kelias = Galvos skausmas

Jau seniai taip skaudėjo galvą. Taip giliai gręžia, rodos plyšta. Skausmas aštrus ir tik kairėje viršugalvio dalyje. Po kelių sekundžių pereina viršugalvio paviršium ir skaudžiau įduria tik keliose vietose. Skausmas pasidaro nepakenčiamas. Mėginu atsipalaiduoti - nepraeina. Mėginu spėti - kodėl jis taip staiga atsirado? Juk jau net nepamenu kada taip stipriai skaudėjo. Mintyse pradedu galvoti apie visus man artimus žmones, pažįstamus, draugus, bendradarbius ir šiaip man žinomus asmenis. Ir kodėl kažkas turėtų mane prisiminti, o tuo labiau galvoti apie mane? Skausmas lieka panašus. Retsykiais apsilpsta, retsykiais paaštrėja. Vienu metu net iki pykinimo buvo priėjęs. Tikiuosi darbas nuvys jį užmarštin. Pradedu skaityti tekstus ir bandau aprašyti reikiamus straipsnius. Galgi taip nuvysiu skausmą, kitomis mintimis. Deja... Nutariu nedirbti kol kas ir atidarau savo internetinio pašto dėžutę. Ir randu laišką. Laiškas nuo moters, su kuria neseniai susipažinau viename diskusijų tinklapyje. Pasikalbėjome ir ši atskleidė man įdomių faktų iš savo gyvenimo. Vėliau pasiguodė turinti bėdų. Paprašė pabūti klausytoja ir padėti susiprasti, kas vyksta jos gyvenime. Neatsisakiau ir įsileidau į save jos gyvenimo supratimą. Taip pradėjome bendrauti ir štai - laiškas.

Skaičiau, kaip visada, įsijautusi, jos rūpesčiai nugulė į mano vidų. Vaizduote kūriau jos jausmų, potyrių, pergyvenimų paletę. Perskaičius netrumpą laišką, staiga atsitokėjau, kad galvos skausmo kaip nebūta. Galva, kaip ir iki tol, visai gerai galvojanti, neskaudanti. Keista. Keista, nes visai nepagalvojau, kad nuo kažkieno minčių man gali taip skaudėti galvą.

Kodėl manau, kad nuo tos moters minčių? Galima būtų sakyti, kad paprasčiausias sutapimas, bet kodėl tada skausmas baigėsi būtent tuomet, kai gavau laišką? Ir tas atvejis ne pirmas, kai staiga užėjęs galvos skausmas lygiai taip pat staiga nutraukiamas, vos paaiškėjus jo atsiradimo priežasčiai. Kas tai? Kito žmogaus minčių poveikis man? Jo mintys, mąstymas toks stiprus, kad pasiekia net mane? Ir kodėl mane, o ne kitą žmogų? Atsakymas: todėl, kad rašoma man ir galvojama apie mane.

Štai kiek klausimų ir atsakymas tik vienas - kito žmogaus mintys tokios stiprios, kad pasiekia mane ir atsiliepia skausmu. Nustojus kitam žmogui galvoti - skausmas praeina.

Štai kokios svarbios kitų mintys. Galvokite atsargiai apie kitus ir apie save.