Laiškai Nepažįstamąjai

(1)
2006 lapkritis

Sveika, G.,

... gyvenimiškos patirties kiekis - vienintelis dalykas, kuris svarbiausias žmogui ir tik jis leidžia gerai suprasti kitą žmogų ir mėginti padėti jam susiprasti savyje, suvokti kas blogai daroma, kas gerai.
Kaip žinai, viskas gyvenime susiję – viskas turi pradžią ir priežastis...

Pamėgink pamąstyti apie tai giliau, nei naudodama aplinkinių primestą nuomonę. Paprastai aplinka labai įtakoja mus ir mes jau nuo mažens girdime kitų įsakinėjimus, nurodinėjimus. Deja, savo mąstymo taip ir nepažįstame. O jau nuo vaikiško amžiaus reikėtų pradėti pažinti save ir kelti klausimą - "KODĖL taip, o ne kitaip?"
Nesu psichologė, bet žinau, kad galima padėti visiems žmonėms, tik reikia nuoširdumo iš bendraujančiųjų. Ir, aišku, pasitikėjimo vienas kitu.

P.S. manau žinai, kad sugriauti galima daug greičiau nei sukurti. Tad neskubėkime griauti, geriau mėginkime statyti ir atstatyti tai kas sugriauta.

(2)
2006 lapkritis

Labas, G.,

...operatyviai atsakei, nesitikėjau greito atsakymo. ...
Pasakysiu grubiai ir gal net supyksi, bet vėlgi noriu paklausti. Tu radai kaip pabėgti - kodėl sesėms nepadedi? Jei stengies, tai kodėl tau nelabai leidžiama padėti? ...

Reikia matyti save kaip asmenybę, suvokti, kad esi atskiras žmogus ir gali turėti savo nuomonę, savo mintis, savo pažiūras. O kad papuolė {sesė} į svajonių pasaulį ir pačios svajonės, deja, neišsipildė - taip pat žinomas dalykas. Naujame išsvajotame pasaulyje ji nudegė. Aš vadinu tai gyvenimiškomis pamokomis. Kartais skaudžios, kartais pamokomos, bet visas turime praeiti patys ir išmokti. Jei neišmoksime - nugrimsime, jei išmoksime - pakilsime laipteliu aukščiau, patobulėsime. Ar ji kėlė klausimus - už ką ir kodėl tos pamokos? Paprastai gavę užduotį tyrinėjame - kodėl, ką daryti, kaip išpręsti.
Jeigu ji yra užsispyrusi, tai gerai, ji valinga ir gali daug pasiekti, tik gal ne tuo keliu eina, gal jai reikia tvirto pritarimo, paskatinimo.
Tiek pamąstymui. Nesupyk, jei perskaitei kaip įžeidimą vieną sakinį. Suprask, reikia kartais daugiau žinoti.


(3)
2006 gruodis

Sveika iš ryto,

ar tikisi, kad jau Kalėdos artėja? Man nelabai. Nepamenu, kad taip būtų - be sniego.

Dabar jau žinau, kad per didelė tėvų priežiūra nėra gerai. ...
Beje, kvailai įkaltas teigimas "ką žmonės pasakys", taip pat uždeda didelį antspaudą.
Tu turi per atstatumą išmokyti ją pasitikėti savimi, būt ryžtingai, drąsiai. Nebūtina brautis jėga į draugystes, jei žmogus to nenori. O kad ji artės prie tavęs - taip pat aišku. Metams bėgant, žmogus daro savo gyvenimo inventorizaciją ir pamato, kur yra teisybė, o kur ne, kas nori padėti, o kas tik kaltina ir moralizuoja. Prie to, kuris įkvepia, suteikia energijos, skatina ir linksta žmogus, ypač jautresnis. Tau reiktų įžvelgti gerus joje pokyčius, siekius ir juos skatinti, jiems pritarti, tiesiog giliau į ją pažiūrėti, paanalizuoti, be visuomenės primestų taisyklių (visuomenės įtaka labai didelė, manau, tai pati matai).
Reikia jai padėti, juk tik mokslų pradžia. Reikia nuimti mamos užkrautas mintis nuo jos. Mintis, kad tu būsi tokia ir anokia. Ji turi išvalyti savo mintis nuo kitų, turi susivokti pati kas esanti, kodėl taip ir kame čia reikalas.
Vaistai tik nuramina tam kartui, jie nepanaikina priežasties, o priežastys yra tik mumyse pačiuose. Vaistai ją ramins ir blokuos jos pačios suvokimą, o turi būti atvirkščiai - ji turi pati mąstyti, suprasti. Tiek pasamprotavimų.
Geros dieneles

(4)
2006 gruodis

Sveika, G.,

sunkumai visada grūdina žmogų, po to ateina ir dovanos. Kiekvieną gyvenime įvykį, jausmą, pojūtį suprantame kaip būtiną dalyką. Tik po to atsigręžę į praeitį (nors nereikia gręžiotis, reikia žiūrėti tik pirmyn į ateitį) retkarčiais suvokiame, kad ta pamoka buvo tikrai naudinga, įvertiname tai.
... Tik nereikia sau įsikalti į galvą, kad visada taip buvo ir bus, kad tai perimta iš protėviu ar tėvų. Nereikia kabinti ir neprikibs pats. Reikia pačiam kurti mintimis. Mintys gali viską, netgi daryti stebuklus.
Kas dėl pačios gyvenimo - neskubink įvykių, ir, kaip pati sakai, neprisikabink sau tų minčių, kurios žlugdo ir traukia žemyn. Viską spėsi, tik nesiduok valdoma neigiamoms mintims ir svetimoms. Atmesk ne savas ir įsiklausyk į tas, kurios reikiamos. Arba laikyk, bet neleisk joms vadovauti. O veidas, ir ypač akys, tikrai yra sielos veidrodis, taigi, gerai, kad vyras pastabus ir mato, dar geriau, jei palaiko tave ir padeda.
Sėkmes tau, G. ...

(5)
2006 gruodis

Už ką ačiū? Netikėta - tai kaip dovana. Dėkui ir tau.
Nesvarbu koks ženklas {zodiako}, visi esame žmonės ir visi turime įvairiausių savybių, sugebėjimų, tik reikia juos atrasti, sužinoti ir tada gyvensime visai kitaip nei dabar. Dabar ką liepia, tą ir mokomės mokyklose, universitetuose. Žinių - nors vežimu vežk, bet, ar pats žmogus gauna atsakymus apie save, savo elgesį, savo jausmus, savybes. Ar jam padeda juos rasti, ar nurodo bent mažą takelį, kuriuo eiti link savęs atradimo? Atsakyčiau - ne. O turėtų mokyti. Man Dievas davė laimę (ar sėkmę) sutikti žmogų, kuris viso to moko. Sakyčiau - gaila, kad per vėlai, bet sakau - ačiū, pačiu laiku. Jeigu davė dabar, o ne anksčiau, vadinas, taip reikėjo ir už tai dėkui. Prieš keletą metų mano galva buvo pilna visokiausių minčių. Maliausi jose, ieškojau knygose atsakymų, skaičiau ivairiausią literatūrą, bet atsakymo neradau. Ir tik atsiradus tam žmogui, viskas pradėjo stotis į savo vietas. Dabar jaučiu, kad galiu ir kitiems padėti, nors truputi.
Man *m. Bet per pastaruosius du su puse metų pragyvenau ir patyriau tiek, kiek nebuvau pragyvenus per visus *m. Čia turiu omenyje gerus patyrimus. Tiek trumpai apie mane.

(6)
2006 gruodis

... manau, savotiškai turi būti dėkinga Jam, kad sutikai mane. Čia, šiaip, pamąstymui. Juk ką sutinki netyčia savo kelyje, turi būti dėkingas, kad sutikai - ar tai būtų elgeta, turtuolis, ar patarėjas, ar dar kažin kas. Jie visi mus moko savotiškai - kai kas barimu, kai kas geru žodžiu, kai kas reikalavimu (pinigų, dėmesio).
Tavo gyvenimas tai dar viena žmogaus istorija. Pažiūrėk tarsi iš šono - daug vargo, daug skausmo, mažai džiaugsmo ir visai nedaug laimės. Už skausmus ir vargus paprastai atitinkamai atmokama dovanomis, tik kada ir kokios - priklauso nuo paties žmogaus. Aš taip pat gavau dovanų - žmogaus patarimus, išmintį, bet iki tol ėjau ir skausmu, ir vargu. Manasis skausmas buvo ne toks kaip tavo, ir ne toks kaip visų kitų - kiekvieno iš mūsų skausmas yra asmeniškas (savas skausmas arčiau tavęs, taip sakome). Žinai, kartą sunkiu gyvenimo momentu man brangus žmogus - tėvas pasakė: "Žinok, dukra, tai kas bus viską turėsi pergyvent p a t i, tik pati". Taip ir yra - viskąa turime pergyventi patys. Tu tai jau žinai. Kitas gali paklausyti tavęs, bet savo keliu eis pats. Tu šauni ir stipri jau esi. Tu daug turėjai pamokų ir bus dar visokių, bet tu jas išmoksi, tik... pirmiausia, išmok stebėti aplinką, kitus, analizuok daugiau, lygink. Ko reikia nepamiršk, ką reikia užmiršk. Daugiau pasitikėk Juo, nesiimk vadovauti pati, jei nežinai, ar tai teisinga. Jei tvirtai žinai - pirmyn, jei abejoji - sustok. Neįsikibk į nieką - nei į žmogų, nei į daiktą, paprasčiausiai gyvenk ir mokykis stebėti viską tarsi iš šalies.
Tiek šiam vakarui...

(7)
2007 vasaris

Sveika, G.,

... Kančia yra būtina, kai nori suprasti kas teisinga. Tuomet, kai jau suvoki, kad kančia beprasmiška - stengiesi ją numesti. Jei jauti savyje stiprumą, tai kam svarsčiai ant kojų? Vaiko negailėk, jis nori matyti tave laimingą. Vaikai gyvens savo gyvenimą ir primins tau: "kam kentėjai, mama? Nereikėjo." Daryk sprendimus ir nesigailėk. Beje, darbų kiekį ribok.
Pamastyk apie tai. Kai jauna esi tempi kiek gali, bet metams bėgant viskas keičiasi.
... moterys per daug "veža", tad laikas to atsikratyti. To tau ir linkiu...


2007 vasaris

Labai tau ačiū, kad supranti, nes ne visi supranta, deja...
G.