Svajonės
Lai svajonės tave lanko ir toliau. Ir nesijaudink dėl to, kiek tau metų ir neskaičiuok kiek liko ir tik nesitikėk, kad svajonės tave pamiršo. Joms visai nesvarbu ir jų nejaudina šie klausimai, kuriuos ką tik išvardijau. Juk jos svajonės. Oi, tai “ružavos”, spalvotos, bespalvės, žalsvos, dangiškos, romantiškos, vaikiškos, juokingos, vijokliškos, padūkėliškos, beprotiškos, jausmingos svajonės. Lai jos kelia tau šypseną, bet tuo pačiu būna panašios į realybę. Lai jos būna paslaptingos, bet lai išsipildo. Gerai gerai. Tegu ir ne visos, bet didžioji jų dalis. Ar sutinki? Šaunu. Tad lai jų nebūna niekad per mažai, lai būna daug ir dažnai, kuo įvairiausių.
Sielai
Išlaisvink savo sielą,
Į laisvę ją paleisk.
Jos skrydis palaimingas
Te užburia kas kart.
Kas kart, kai vėjai ošia,
Kai saulė danguje,
Išlaisvink savo sielą
Neleisk likt tyloje.
Išbudink visą žemę,
Pakelk skambia daina.
Lai skrenda tavo žodžiai,
Lyg paukščiai danguje.
Uždek vilties žvakelę,
Lai šildys ir lydės.
Į palaimingą kelią
Link meilės ir vilties.
2014 06 05
Tik leisk
/tyloje liūdesys/
Tik leisk pabūti gamtoje.
Tik leisk išgirst paukštelio juoką.
Tik leisk nubusti tyloje
Ir jaust tą šiltą tavo skruostą.
Tik leisk pabūti tamsoje.
Tik leisk ramiai sau pasvajoti.
Leisk patylėti, nes deja,
Kitaip jau nieko nebemoku.
Tik leisk pajaust šalia tave.
Tik leisk neverkt nors vieną naktį.
Leisk pakylėti vėl tave,
Nes žvaigždės krinta vėlai naktį.
Leisk pamylėt tave akims.
Leisk prisiliest prie tavo kūno.
Leisk palytėt švelnioms mintims.
Leisk.. tik nebūk toks graudžiai liūdnas.
2014 06 04
Praradimas
/liūdesys/
Kol rožės žiedas skleis gaivų kvapą,
Kol jos spygliai vis smigs delne,
Tol aš žinosiu, kad sapnuose
Matai mane ir tik mane.
Kol saulė degins karštį svaigų,
Kol naktimis mėnulis švies,
Tol aš girdėsiu tavo balsą,
Nors būsiu taip toli išties.
Kol svaigs pavasarį kaštonai,
Dabinsis pumpurais dydžiais,
Tol aš minėsiu tavo vardą,
Skambės jis dieną vakarais.
Tik leisk tave man prisiminti,
Tik leisk nors kartais pasvajot
Apie mūs prarastą draugystę,
Kuria nespėjom pasidžiaugt.
2014 07 26
Būtis
Gal tobulybės nėr –
Išniro veidas staiga
Sustingo tarsi pakerėtas.
Gal nėr jausmų,
minčių, palaimos
Pasaulis rieda tarsi karietos.
Gyvenimas žirglioja
plačiai suka ratus
nespėsi juo žavėtis.
Jo ritmas kartais
pakiša koją –suklusk-
Kliūni lyg girtas apžavėtas.
Nustok ieškot
tos tobulybės,
vienišas nelaimingasai!
Gyvenk! Ir nesisielok
Jei kartais kojos aptingo
Eiti keliais duobėtais.
Leisk laikui tekėti
Ir neskubėk jo lenkti
Susiprask - tu pakeleivis.
Kam gi aukotis -
Sieloj nujausk
Gyvenimo būtim gėrėkis.
2014 10 10
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą