Rodomi pranešimai su žymėmis kas aš esu. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis kas aš esu. Rodyti visus pranešimus

Mano pastebėjimai skaitant knygą “Bilietas į Kitokį pasaulį”


Kas yra ši knyga? Ką ji man atskleidė ir dar atskleis? Man ši knyga yra minčių gavimo šaltinis, ji paskatino mane mąstyti, plačiau suvokti aplinką, joje vykstančius reiškinius, o pirmiausia išmoko pažinti save pačią. Kai pradėjau skaityti, žinojau, kad turiu tinkamai nusiteikti, turi ateiti jausmas, kad būtent šiuo metu turiu pradėti ją skaityt. Tinkamas pasiruošimas davė ir reikiamų rezultatų - skaitydama pradėjau jausti, kad kuriasi visai kitokios, naujos mintys, kurias pradėjau užrašinėti į knygelę ir tai tarsi papildė skaitomą knygą. Pradėjau žymėtis knygos vietas, kuriose man kildavo kažkokios iki tol nebūtos mintys, palyginimai, pamąstymai apie tuos dalykus, kurių nebuvo rašoma knygoje. Mano mintys pradėjo papildyti knygoje esančiąsias. Pradėjau jausti, kad laikas kinta - tarsi prailgėja, nejučiom sustojusi ir nukreipusi žvilgsnį į šoną pajutau, kad skaitau jau labai ilgai. Jaučiau kaip įgaunu energijos ir įkvėpimas rašyti, tik jau savas mintis, didėja. Tai nuostabus jausmas. Knygos skaitymas skatino neįdedant didelių pastangų sakinys po sakinio stabtelti ir pagalvoti apie ką tai, kas norėta pasakyti, koks čia gilesnis supratimas, kas užkoduota po šiuo tekstu. O vienas momentas buvo ypač unikalus mano skaityme. Staiga nelauktai pajutau, kad skaitau savo pačios parašytą knygą - esu skaitytojas, skaitantis jau mano knygą. Atėjo jausmas, ką jaustų skaitytojas, skaitantis mano sukurtą/parašytą knygą. Tokia netikėta būsena mane labai nustebino ir kai sustojau skaityti, jaučiausi keistai pakylėta. Tai ir nustebino, ir sukėlė daug įvairiausių minčių apie mano pačios gyvenimą, apie galimą mano kūrinį. Tai nudžiugino ir buvo tikrai geras jausmas. Atsigamino būsena, kurią jutau prieš daugelį metų, kai "ateidavo" eiliuotos mintys. Savo minčių, įžvalgų užrašymas mano padėjo pažinti save, savo asmenybės savybes, išskirti teigiamas ir pamatyti neigiamas, kurių pirmiau nemačiau ir nesupratau.  Skaitydama knygą svarsčiau, mėginau taikyti sau tai ką naujo atradau, lyginau su savo savybėmis, elgesiu, mąsčiau ką turėčiau daryti ne taip ir kaip turėčiau jaustis. Atėjo daug minčių apie tai, kas gerai, tinka ir ką reikėtų koreguoti. Pati tai atradusi jaučiau džiaugsmą, didelį pakilimą viduje. Noras dalintis su kitais savo patyrimais ir atradimais tapo labai svarbiu ir reikšmingu, tuo pačiu atėjo mintys, kas tą knygą turėtų skaityti ir suprasti viską panašiai kaip aš ar dar greičiau ir skleistų ją, platintų tolyn ir platyn, bet ne laikytų su savimi. Juk mūsų vidinis pasaulis neprasideda ir nesibaigia su mumis, jis išplinta, net jeigu to ir nenorime. Tad laikykime jį teisingą, švarų, tyrą ir skleiskite tik tokį.





Knygyne "Keista" - Užupyje arba e.knygyne super  lt 

Daugiau paskaityti apie knygą galite autoriaus tinklapyje "Minčių fontanas", ten rasite ir daug įdomių autoriaus minčių įvairiomis temomis. O taip pat "Facebook"

Gyvenimas. Jausmai


2010 rugpjūčio 4 d.
*Mamos jausmai*
Štai, jau antra savaitė kaip ji išvykusi. Gaila, kad neaprašiau savo jausmų pirmomis dienomis, negalėjau, paprasčiausiai neturėjau dvasinių jėgų. Tik dabar nurimau, na, šiek tiek aprimau, ir galiu išsipasakoti. Nemaniau, kad taip sunku bus pergyventi jos nebuvimą. Kodėl? Juk viskas suprantama, aišku – ji išvažiavo mokytis, tai buvo jos svajonė nuo dešimties metų, jos svajonė išsipildė. Ar tu girdi, mama, tavo dukros svajonė išsipildė?! Bandau tai sau išaiškinti, bandau suvokti, bandau suprasti, kad gyvenimas turi eiti tik pirmyn ir laikas nestovi vietoje. Suprantu, kad turėjo ateiti tas laikas, kai dukra suaugs ir pradės gyventi savo gyvenimą. Bet šiuo metu man sunku. Noris būti vienai ramybėje, tyloje. Kad taip viskas dingtų? Staiga taptų viskas beprasmiška? Taip, gali pasirodo ir tai nepriklauso nuo tavo pačios norų. Tu nori nusiraminti, tu supranti, kad taip turi būti, tu mąstai sąmoningai – tik staiga apima tas keistas liūdnas jausmas ir tu jau ašarų nevaldai. Jos ir tie užplūdę jausmai valdo tave. O tu eini, tiksliau, judi su klaikiom akimis, bejausme tuštuma viduje ir bukai vykdai kažkieno norus. Kaip rasti jėgų pakilti ir matyti ateitį? Klausimas tik kieno ateitį? Nuo šiol tu privalai mąstyt ir matyti savo ateitį. Ne dukros, bet savo. Taip, aš pripratusi gyventi kitų gyvenimais, bet dabar – dabar esu laisva. Turėčiau džiaugtis, jaustis laiminga, svajoti apie būsimus pasiekimus Taip, gal taip ir jausiuos po kelių savaičių, ar kelių mėnesių, o gal...
*Dukros gyvenimas*
Mama, aūū!! Mama, kur tu?! Mama, na, kur dingai?? Rašo dukra laiškus ir niekaip negauna atsakymu (laiškai internetu). Dukra sujudo, išsigando, nes mama nerašo ir neieško jos jau keletą dienų. O mama gyvena kaip visada diena iš dienos - eina į darbą, grįžta namo, vakare žiūri tv ar klausosi muzikos ir t.t.. Skirtumas tik toks, kad ji nutarė „leisti“ dukrai gyventi savarankiškai, juk ji jau ne mokinė, jau suaugusi. Mama, padarė išvadą, kad ji neturi sekti kiekvieną dukros žingsnį, neturi žinoti, ką ji šiandien valgė ir kokia jos nuotaika, mama neturi sekti dukros mokslų eigą ir ieškoti darbo jai, mama neturi... oi, kiek daug ko ji neturi, bet iki šiol darė. Dabar stop. Mama gyvena sau ir su savimi, rūpinasi savimi, valgyt perka tik sau skaniausiai, ilsis kada nori ir kaip nori, namo grįžta kokiu nori keliu ir neskubant arba skubant, jei nori. Mamos gyvenimas pasikeitė. O dukros? Dukra mokosi gyventi atskirai, savarankiškai planuoti gyvenimo tempą, pinigų panaudojimą, planuoti savo laisvus vakarus, mokytis skirti savo draugų nuotaikas, stebėti jų elgesį ir spręsti, ar priimti jų kvietimus eiti į klubus, ar jie gali būti tikrais draugais ar tik pažįstamais. Štai, begalė klausimų turi iškelti ir į juos atsakyti pati dukra. Kaip jai seksis, mama pamatys ir sužinos, jai grįžus namo. Tikėkimės ir linkėkime, kad dukrai ir mamai puikia sektųsi gyventi savo gyvenimus.

... Galvok apie visus, bet nepamiršk savęs.
Puoselėk ryšius, bet neatimk laisvės.