Vidinė įtampa.
Tu tarsi viduje turi džiugesį, bet laikai uždarytą jį narve ir neleidi
jam pasirodyti, ką jau kalbėti apie paleidimą. Tu susivaržiusi, įsitempusi ir
tavo raumenys tai jaučia, jie taip pat susirūpinę tarsi kažkuo, įsitempę ir tai
atsiliepia visam kūnui. Jei atleistum, išleistum džiugesį, atsipalaidavimą iš
narvo, atsipalaiduotų visas kūnas, jis pajustų laisvę – kūno laisvę ir minčių
laisvę, ir judesio laisvę, ir mąstymo laisvę. Visa ši puokštė pasiruošusi
pasirodyti tavo dėka, tad kodėl tu ją laikai įspraustą į kampą be langų, be
šviesos? Išleisk ją ir kūnas atsigaus, mintys laisvai išplauks į visatą ir pasklis
žmonėms - juk visi nori girdėti kaip tu paleidi savo džiugesį į laisvę, nes
kiti taip pat įsitempę ir nesupranta kodėl. Jie nesupranta kaip padaryti, kad
nebūtų kūne ir mintyse įtampos, kad kvėpavimas būtų atpalaiduotas, savaiminis,
be jokių nurodymų ar tvarkos. Kvėpavimas pasidarytų tuoj pat linksmas, džiugus.
Kvėptum ir džiaugtumeisi, kad esi čia, kad matai aplinką, kad gali gyventi
šioje žemėje, ir kiek daug džiaugsmo aplinkui pamatytum tik tada. Taigi,
išleisk džiugesį iš narvo į laisvę. Tavo dvasia, kūnas to laukia, nevaržyk savo
prigimties, savo asmenybės, savasties.
2015 09 07
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą