Vienumoje

Vieniša mintis
Klaidžioja po kūną,
Kur jai prisiglausti
Negaliu patart,
Nes esu pati
Vienišumo liūne,
Ieškau kas galėt
Ranką duot, ištraukt.

Taip giliai giliai
Vienos bastos vargšės,
Ieško kur iškilt,
Viltį kam suteikt,
Mintys – jos pakils,
Aš tikiu sėkme jų,
Mano gi vienatvė -
Niekad nesibaigs.

Apdainuosiu ją,
Ilgesį ir skausmą,
Verks širdis drauge,
Žodžiai jai pritars,
Bet viltis lyg paukštis
Tolumoj mojuos man,
Kantriai kantriai lauksiu
Kol ji nusileis
/2005 10 23/