Auksinės mintys, posakiai – kodėl jie neveikia?


Kodėl neveikia manęs visi protingi pasakymai "Būk savimi" "Šypsokis ir tau tuo pačiu atsilygins" ir panašūs. Ogi todėl, kad tai priklauso nuo asmeninių mano savybių, mano vidaus savybių, mano minčių. Gal manyje yra tokių blogų savybių, kurios neigiamai paveiks aplinką, o aš jų nepažįstu dar, nes turiu dirbti su savimi, kad jas pažinčiau. Pirma reikia gerai „išmokti“ save, tada žinosiu, ar mano viduje yra daug/viskas gerai, ar nėra neigiamų savybių ir tik tada galėsiu priimti posakį "Būk savimi". Taip prie kiekvieno auksinio posakio galima prirašyti papildymą/paaiškinimą, ir tada žmogus supras, kodėl jo neveikia tie pasakymai. Jis supras, kad sakymas veiks tik tada, kai jis pažins save, savo vidų - elgesį, reakcijas į skirtingus veiksmus ir daug dalykų apie save.
"Būk savimi" - bet gal aš esu įsižeidžianti, kritikuojanti, viduje kirba pasikėlimo maža kibirkštėlė, o aš jos nemoku jausti. Pirmiausia, tai sužinojusi ir po to išmokusi jausti bet kuriuo momentu, aš galėsiu tai valdyti, galėsiu išprašyti lauk tą savybę ir tik tada mano buvimas savimi veiks kitus teigiamai. [AUKSINĖ MANO MINTIS ATRADIMAS.] O tai ne taip lengva padaryti. Ne taip paprasta atrasti savyje blogio mikroninius gabaliukus ir juos pakeisti, ištirpdyti. Kodėl nėra taip lengva? Todėl, kad turiu daryti tai pati, tik pati žinoti, kad jų jau nėra, jausti tai, vadinas, dar reikia išmokti jautimo. Ir taip tęsiasi siūlelis tolyn į pažinimą. Verpimo ratelis vis sukasi ir be perstojo, tol kol susisuks į siūlų kamuolį. Koks jis bus kokybės?... norėčiau, kad būtų super geros. Bet jei perdaug noriu, atsiprašau Aukščiausiojo.

2015 09 11

Komentarų nėra: