Kiekvienas susitikimas prasideda nuo pasisveikinimo, taigi, sveikinuosi ir tariu Laba diena. Klaidų nematykite, nes jų bus - nesu literatė ir įžvalgi gramatikos žinovė. Žodžių lankstumo ir įvairovės taip pat nerasite - vėlgi dėl tos pačios priežasties. Aš - tik mėgėja, bandytoja (kaip lakūnė), norinti išsakyti save čia ir dabar. Išsakyti save – tai reikštų išsakyti visas mintis, kurių prisikaupė jau nemažai ir pačių įvairiausių - sudėtingų, reikšmingų, spalvingų.
Vis gi, kodėl būtent dabar noris jas išsakyti ir būtent čia – šioje XXI a. nuostabioje informacijos laikmenoje. Dabar – nes atėjo tas laikas, kai rašyti “stalčiui” jau nesinori. Kas pamatys tą stalčių ir kada, kieno, jis bus tvarkomas juk neaišku. O štai čia – perskaitys daugelis. Skaitys, ieškos, atras, suvoks, pajaus, gal net išmoks, pažins, įgaus pasitikėjimo savimi, supras, kad ateitis gali būti visai ne tokia kokią įsivaizdavo galinčią būti ar kurios net nesugebėjo prifantazuoti. Kodėl čia? Todėl, kad popierius daug iškenčia - jo niekas nemato, jei guli stalčiuje, ir aplamai gali niekas net nežinoti, kad kažką rašai. O, štai, čia esi matomas. Tavo vidų mato visi, kas čia įžengia. Mato ir skaudžiai vertina – plaka kritiškomis mintimis ar skatina geromis, pritaria ar žeidžia. Tačiau tik čia aš galiu kitus girdėti ir net pamatyti. Galiu bendrauti atvirai su visais, ar tik su tais, kuriuos išsirenku ir noriu. Juk draugus mes renkamės ir tik kartais jie pasirenka mus. O aršūs įžeidinėtojai liks tik lape ir į jų mintis sureaguosiu, bet neatsakinėsiu.
Kaip ir atsakiau į du klausimus – kodėl dabar ir kodėl čia. Jei nelabai – klauskite, bandysiu plačiau, atviriau, paprasčiau, suprantamiau. Tiesa, dar viena mintis. Stengsiuos rašyti paprastai ir suprantamai. Kaip kažkas sakė, paprastume slypi visas genialumas. Taigi, mokysiuos būti genialia. Juokauju… Nors, gal…
Vis gi, kodėl būtent dabar noris jas išsakyti ir būtent čia – šioje XXI a. nuostabioje informacijos laikmenoje. Dabar – nes atėjo tas laikas, kai rašyti “stalčiui” jau nesinori. Kas pamatys tą stalčių ir kada, kieno, jis bus tvarkomas juk neaišku. O štai čia – perskaitys daugelis. Skaitys, ieškos, atras, suvoks, pajaus, gal net išmoks, pažins, įgaus pasitikėjimo savimi, supras, kad ateitis gali būti visai ne tokia kokią įsivaizdavo galinčią būti ar kurios net nesugebėjo prifantazuoti. Kodėl čia? Todėl, kad popierius daug iškenčia - jo niekas nemato, jei guli stalčiuje, ir aplamai gali niekas net nežinoti, kad kažką rašai. O, štai, čia esi matomas. Tavo vidų mato visi, kas čia įžengia. Mato ir skaudžiai vertina – plaka kritiškomis mintimis ar skatina geromis, pritaria ar žeidžia. Tačiau tik čia aš galiu kitus girdėti ir net pamatyti. Galiu bendrauti atvirai su visais, ar tik su tais, kuriuos išsirenku ir noriu. Juk draugus mes renkamės ir tik kartais jie pasirenka mus. O aršūs įžeidinėtojai liks tik lape ir į jų mintis sureaguosiu, bet neatsakinėsiu.
Kaip ir atsakiau į du klausimus – kodėl dabar ir kodėl čia. Jei nelabai – klauskite, bandysiu plačiau, atviriau, paprasčiau, suprantamiau. Tiesa, dar viena mintis. Stengsiuos rašyti paprastai ir suprantamai. Kaip kažkas sakė, paprastume slypi visas genialumas. Taigi, mokysiuos būti genialia. Juokauju… Nors, gal…
